Naujienos

Baltik vairas su optimizmu žvelgia į ateitį ir jau rengiasi gaminti elektrinius dviračius

Ričardas Vitkus, „LIETUVOS RYTAS“

Viena didžiausių ir moderniausių Europos dviračių gamintojų „Baltik vairas“ šiemet mini dvi sukaktis. Rugpjūčio devynioliktąją nuo gamyklos konvejerio nuriedėjo penkiamilijoninis čia po privatizavimo pagamintas dviratis. O prieš 60 metų Šiaulių dviračių gamykla pagamino pirmąjį dviratį - juo tapo paaugliams skirtas „Ereliukas“. Šiemet mažiau nei pernai dviračių pagaminusi „Baltik vairas“ gamykla ne tik išlaikė, bet ir 5 mln. litų padidino savo apyvartą.

Gerų finansinių rezultatų pasiekti pavyko dėl į pokyčius pasaulinėje rinkoje orientuotos gamyklos strategijos. Pastebėjus, kad vartotojai labiau linksta į brangesnę, bet gerą prekę, „Baltik vairas“ ėmė gaminti mažiau ekonominės klasės ir daugiau brangesnių dviračių.

Ties miesto ir kelioninių dviračių gamyba susikoncentravę šiauliečiai liovėsi gaminti vaikiškus vežimėlius, paspirtukus, vaikiškus bei sportinius dviračius.

Pastebėję pasaulyje vis didėjančią elektrinių dviračių paklausą, „Baltik vairas“ vadovai nusprendė nebeatidėlioti jų gamybos. Planuojama, kad jau kitais metais nuo gamyklos konvejerio riedėti pradėsiantys elektriniai dviračiai sudarys apie 8 procentus visos „Baltik vairas“ produkcijos.

Apie UAB „Baltik vairas“ nūdieną bei ateities perspektyvas - pokalbis su įmonės direktoriumi Dirku Zwicku.

- Finansiniai metai baigėsi rugsėjo 1 dieną. Kokie šių metų rezultatai?

- Šiemet sumažinome ekonominės klasės dviračių gamybą, orientavomės į brangesnės klasės dviratį. Todėl gamyba sumažėjo, tačiau apyvarta išliko tokia pati kaip pernai, ir netgi šiek tiek padidėjo. Manau, kad orientacija į brangesnio produkto gamybą buvo labai teisingas sprendimas. Toks buvo mūsų tikslas ir pasiektu rezultatu esu patenkintas.

- Kodėl apsisprendėte gaminti brangesnius dviračius?

- Pastebėjome bendrą tendenciją - prekybos centrai ir nespecializuoti prekybos kanalai ėmė labiau domėtis vertingesniu, o ne pačiu pigiausiu produktu. Dviračių rinkoje dabar labiau akcentuojama kokybė, o ne kaina. Tad manau, kad mūsų ateitis - vertingesnių, kokybiškesnių dviračių gamyba.

- Nebegaminate vaikiškų ir sportinių dviračių. Ką dar ruošiatės keisti?

- Vaikiškų dviračių nebegaminame todėl, kad dėl didesnės jų kainos negalėjome konkuruoti rinkoje. Nors mūsų gaminiai buvo kokybiškesni už konkurentų, tėvai nėra linkę investuoti į brangesnį gaminį, kurį vaikas greitai išaugs.

Sportiniai dviračiai yra siaura, nišinė rinka, o mes dėl savo organizacinės struktūros esame įmonė, kuri turi gaminti didelį produkcijos kiekį.

Dėl tos pačios priežasties iki šiol negaminome ir pasaulyje vis labiau populiarėjančių elektrinių dviračių. Jų gamybą Šiauliuose planuojame pradėti jau kitąmet.

Vokietijos rinkoje jau dabar 8 proc. nuo viso parduotų dviračių kiekio sudaro elektriniai dviračiai. Tai didelis iššūkis, nes tokie dviračiai tris-keturis kartus brangesni už įprastus. Bet jų populiarumas stipriai auga ir mes įsitikinę, kad tai ne trumpalaikė mada, o nauja transporto priemonė, turinti puikią ateitį. 

- Kas leidžia taip manyti?

- Statistikai prognozuoja, kad per artimiausius dvidešimt metų Europos Sąjungoje transporto priemonių skaičius išaugs dvigubai. Kita statistika rodo, kad 40 proc. kelionių automobiliu sudaro keturių kilometrų neviršijančių kelio atkarpų įveikimas. Tai rodo, kad automobilis yra naudojamas labai trumpam atstumui įveikti ir dėl to miestams kyla labai didelės problemos. Elektriniai dviračiai yra ta transporto priemonė, kuri gali užimti šią nišą ir kompensuoti jau minėtus nepatogumus.

Mes matome tendenciją, kad miestai palaipsniui stengsis išsivaduoti iš automobilių srauto bent jau centrinėje dalyje. Tai reiškia, kad elektrinis dviratis turi labai gerą ateitį.

Elektriniu dviračiu neminant pedalų galima nuvažiuoti apie 50 kilometrų ir tik po to jo akumuliatorių reikia 3-4 valandas įkrauti. Tokia ekologiška ir ekonomiška transporto priemonė tinka ne tik laisvalaikiui, bet ir kelionėms į darbą.

- Taigi jau kitąmet Lietuvoje bus galima įsigyti “Baltik vairo” pagamintą elektrinį dviratį?

- Kad galėtume sąžiningai prekiauti elektriniais dviračiais, Lietuvoje reikia sutvarkyti įstatymus. Kol kas Lietuvoje nėra apibrėžta, ar elektrinis dviratis yra

dviratis, ar motorinė transporto priemonė.

Europos Sąjunga šiuo klausimu turi labai aiškią viziją - laikomasi nuostatos, kad ši transporto priemonė yra dviratis. Savaime suprantama, yra nustatyti apribojimai variklio galingumui bei greičiui, kurį gali pasiekti elektrinis dviratis.

Jei Susisiekimo ministerija šias nuostatas įtvirtintų, tai mūsų gaminiai greitai atsidurtų parduotuvėse.

- Kiek kainuos elektrinis dviratis?

- Jei šiandien Europoje elektrinis dviratis kainuoja apie tūkstantį eurų, tai manau mūsų pagamintas dviratis Lietuvoje kainuotų iki trijų tūkstančių litų.

- Ekonominė krizė sudavė skaudų smūgį daugumai Lietuvos įmonių. Kaip sunkmetį pergyveno „Baltik vairas“?

- Dviračiai yra sezoninė prekė. Jei seniau pirmą pusmetį pagamindavome 60 procentų metinės produkcijos o likusiu laikotarpiu - 40 procentų, tai dėl krizės ši disproporcija dar labiau padidėjo. Šiuo metu pirmąjį pusmetį pagaminame 70 procentų, o likusiu laikotarpiu - tik 30 procentų savo produkcijos.

Tai atsitiko dėl to, kad prasidėjus krizei nemažai daliai mūsų klientų tapo sunkiau gauti ilgalaikį finansavimą ir iš anksto pasiruošti prekybos sezonui.

Šią problemą bandome spręsti su darbuotojais sudarydami terminuotas darbo sutartis bei kitokiais daugiau lankstumo reikalaujančiais būdais.

- Pasaulinėje rinkoje vėl neramu. Ar kalbos apie antrąją krizės bangą kelia nerimą ir jums?

- Esu įsitikinęs, kad dabar esam geriau pasiruošę visokiems netikėtumams, nei prieš trejus metus. 2008-ieji - dar ne tokia tolima praeitis, kad pamirštum tą laikotarpį ir iš jo sekusias pamokas. Todėl aš netikiu, kad dabar galėtume vėl patirti didelį nuosmukį.

- Minėjote, kad „Baltik vairas“ yra viena didžiausių dviračių gamyklų Europoje.

- Jei žiūrėti iš techninės pusės, mes esame viena iš pirmaujančių Europos dviračių gamyklų - galima drąsiai sakyti, kad patenkame į didžiausiųjų dešimtuką. Tačiau esame mažiau žinomi už kitus didžiuosius gamintojus, nes tik dešimt procentų produkcijos išleidžiame su savo prekybiniu ženklu. Likę 90 procentų - tai prekybininkų užsakymai.

Iš dalies tokia padėtis yra bėda, tačiau yra ir pliusų. Tenkindami įvairių prekybos tinklų pageidavimus galime būti lankstesniais dėl dizaino ar kai kurių techninių sprendimų.

- Ar Šiauliuose pagamintas dviratis gali pasigirti vokiška kokybe?

- Kokybė yra vienas pagrindinių akcentų mūsų darbe. Norint dirbti ir išsilaikyti rinkoje produkcijos kokybė yra nebediskutuotina. Čia negali būti daroma jokių kompromisų.

- Kur realizuojate produkciją?

- Daugiausia dviračių eksportuojame į Vokietiją. Šios šalies rinkoje realizuojama 75-80 proc. mūsų gaminių.

Skandinavijos šalyse parduodama apie 10-15 procentų savo produkcijos. Skandinavijos rinką laikome perspektyvia ir sieksime ten dar labiau įsitvirtinti. Lietuvoje realizuojame gal tik 3-4 procentus savo gaminių dviračių. Per metus pagaminame apie 320 tūkstančių dviračių.

- „Baltik vairas“ yra viena iš keturių tai pačiai kompanijai priklausančių gamyklų. Kokia ji yra palyginus su šiomis gamyklomis?

- Esame didžiausia kompanijos gamykla. Šiauliuose pagaminama apie 80 procentų kompanijos dviračių. Vokietijoje įsikūrusi įmonė dabar gamina elektrinius dviračius, Čekijoje esanti gamykla gamina tik vienos klasės dviračius, o Bangladeše įkurta gamykla išleidžia daugiau ekonominės klasės dviračių.

- Šiemet gamykla paminės dvi sukaktis. Nuo konvejerio nuriedėjo penkiamilijoninis po privatizavimo bendrovėje pagamintas dviratis ir sukanka šešiasdešimt metų, kai Šiauliuose pradėti gaminti dviračiai. Kuri proga svarbesnė?

- Gamyklos istorija mums yra labai svarbi. 60 metų sukaktis parodo, kad Šiauliuose buvo padėti dviračių gamybos pamatai, kad čia yra gilios dviračių gamybos tradicijos.

Kai kompanijos savininkas nusprendė investuoti ir plėsti gamybą, jis nenorėjo kurti gamyklos plyname lauke, o ieškojo įmonės, kuri jau turėtų tokios gamybos tradicijas.

Jis apsilankė ir apžiūrėjo keletą dviračių gamyklų ir jo viziją atitinkančią įmonę rado Šiauliuose - buvusioje gamykloje „Vairas“.

Kad tradicija mums yra labai svarbi, pabrėžėme 2003 metais iš buvusio administracinio pastato perkeldami pas save bronzinę berniuko skulptūrą, kuri 1960 metais buvo nulieta senosios gamyklos liejimo ceche.

Penkiamilijoninio dviračio pagaminimas po privatizavimo taip pat yra džiuginantis įvykis. Už tokį pasiekimą esame dėkingi ir savo klientams. Tačiau penkiamilijonis dviratis yra tik vienas skaičius ir jis ne toks svarbus, kaip įmonės šešiasdešimtmetis.

- Kiek darbuotojų dirba įmonėje, kokios jų socialinės garantijos?

- Nuolatinių darbuotojų turime apie tris šimtus. Sezono metu darbuotojų skaičius padidėja dvigubai.

Kadangi Lietuvoje socialinės rūpybos sistema dar nėra labai išvystyta, todėl į tai atsižvelgdami gamykloje įsteigėme šalpos fondą, iš kurio darbuotojams skiriame pašalpas nelaimingo atsitikimo atveju. Ligos atveju kompensuojame už vaistinėje įsigytus vaistus.

Mes laikomės požiūrio, kad esame vienas kolektyvas, viena šeima ir kaip šeimoje stengiamės vienas kitam padėti.

Gamykloje mes daug metų investavome į darbo sąlygų pagerinimą. Neseniai sutvarkėme buitinį korpusą - darbuotojų persirengimo spintelės pakeistos naujomis. Nuolat stengiamės modernizuoti gamybos procesą, atnaujiname darbo įrankius.

- Puikiai kalbate lietuviškai. Kiek laiko jau gyvenate Lietuvoje.

- Į Šiaulius atvykau 1995 metais. Dirbau direktoriaus pavaduotoju. Nuo 2000-ųjų vadovauju įmonei.

- Lietuvos ūkiui stinga užsienio investicijų. Ką turėtų daryti valdžia, norėdama jas pritraukti?

- Lietuvoje labai daug kalbama, kad reikia kurti aukštų technologijų įmones. Tačiau tokia strategija turi būti labai gerai pasverta. Pirmiausia turi būti atsakyta į klausimus, ar yra pajėgumų tokius tikslus įgyvendinti.

Krizė parodė, kad greičiausiai iš jos išlipo tos šalys, kurios turėjo stiprią pramonę. Todėl mano manymu labiau reikėtų orientuotis į stambius gamintojus sukuriančius didelį darbo vietų skaičių. Dabartiniu metu Lietuvoje labiau orientuojamasi į paslaugų sferą.

- Kokia ateitis laukia „Baltik vairo“?

- Prognozės yra optimistinės. Dviračiai populiarėja. Gamykla yra geroje geografinėje padėtyje - be didelių transportavimo išlaidų galime aptarnauti visą šiaurinę Europos dalį. Senos dviračių gaminimo tradicijos ir stiprus akcininkas duoda galimybę gamyklai augti ne kiekybine, o kokybine prasme ir kurti vertingą produktą.

Per metus UAB Baltik vairas pagamina apie 320 tūkstančių dviračių. Šiemet pagamintas 5 000 000 dviratis nuo įmonės privatizavimo.

Minti Baltik vairo dviračius bus lengviau

Jau kitąmet Šiaulių UAB Baltik vairas pradės gaminti dviračius su elektriniais varikliais. Planuojama per metus jų pagaminti 30.000, tokio dviračio kaina turėtų būti apie 2.500 Lt - mažesnė nei tokių pat gaminamų užsienyje. Vis dėlto komfortišką važiavimą garantuojantis dviratis kainuos kone keturgubai daugiau nei įprastas.

„Dviračiams su elektriniais varikliais priklauso ateitis. Nors pirmiausia jie buvo sumąstyti važiuoti mieste, bet netrukus imta gaminti ir kelioninius ar net kalnų dviračius su varikliais“, - pasakoja Dirkas Zwickas, Baltik vairo valdybos pirmininkas ir direktorius. Įsivaizduojantieji, kad dviračio su elektriniu varikliu nereikia minti, - klysta: papildomas prietaisas pradeda veikti gavęs signalą iš daviklių, kurie matuoja, kokia jėga minami pedalai. Kuo jie „užgulami“ smarkiau, tuo greičiau elektrinis variklis įsijungia. Nors pirminė tokių dviračių idėja buvo ta, kad pagyvenę žmonės kuo ilgiau galėtų naudotis šia transporto priemone, tačiau ji netruko prigyti ir tarp kitų amžiaus grupių. Ypač ją pamėgoįstaigų tarnautojai, kurie anksčiau į darbą dviračiais nevykdavę vien todėl, kad paskui tektų ieškoti dušo nusiprausti. Dviračiai su elektriniais varikliais šią problemą išsprendžia, nes jų minti iki devinto prakaito nebereikia. „Baltik vairas“planuoja per metus pagaminti apie 30.000 tokių dviračių, tai sudarytų 8% visos produkcijos. Elektrinis variklis vidutiniškai gali dirbti 50 km, paskui jį reikia 3-4 valandas įkrauti. Jei važiuojama „taupiai“, t. y. lygia vietove ir neskubant, variklis gali laikyti ir 80 km, tačiau jei minama į kalną ar ypač greitai, jis jau gali išsikrauti nuvažiavus 30 km.

Vaikiškų nebegamina

Per 10 mėnesių - bendrovės finansiniai metai baigiasi rugpjūtį - įmonė pagamino 297.000 dviračių, 17.000 mažiau nei ankstesnių finansiniųmetų tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau pajamos išaugo: per pastaruosius 10 mėn. gauta 146 mln. Lt - palyginti su pernai, 6 mln. Lt daugiau. „Tokius rezultatus lėmė sprendimas atsisakyti ekonominės klasės dviračių ir koncentruoti vertingesnių produktų gamybą. Nebegaminame vaikiškųdviračių, nes jie buvo kur kas brangesni negu konkurentų. Nesvarbu, kad mūsų produktas tarnautų dešimtmečius, bet vaikams tokių ilgaamžiųdviračių nelabai kas perka“, - aiškina p. Zwickas. Įmonės vadovas pripažįsta, kad jų produkcija niekada nebus pigiausia, nes konkuruojama kokybe. O tai kainuoja. Kaip vieną silpniausiųjų įmonės pusių pašnekovas nurodo lankstumo trūkumą, nes komponentai dviračiams gaminti yra užsakomi visame pasaulyje, užsakymai sudaromi iš anksto, tad pasikeitus tendencijoms ar madoms - staigiai reaguoti neįmanoma.

Investuoja nuolat

Įmonėlaikosi pozicijos neskelbti, kiek uždirbusi pelno. Vis dėlto p. Zwickas pripažįsta, jog 2006-2007 m. įmonė patyrė nuostolių, tad teko ją reorganizuoti, atleisti dalį žmonių.„Sunkmetisį mūsų įmonę atėjo gerokai anksčiau. Kai pasaulį apėmė ekonominė krizė, mes jau buvome pasirengę, taigi tą laikotarpį išgyvenome pakankamai sklandžiai. Esmingiausias pokytis, kilęs dėl sunkmečio, sezoniškumo įtaka. Anksčiau per pirmąjį pusmetį pagamindavome 60% produkcijos, o dabar - 70%. Kyla problema, kuo užsiimti žmonėms likusį laiką“, - aiškina Šiaulių įmonės vadovas.Tačiau rastas būdas ir šiai problemai spręsti. Įmonėje nuolat dirba apie 300 žmonių. O darbymečiu priimama antra tiek. Žmonės įdarbinami arba pagal terminuotas sutartis, arba naudojamasi darbuotojų nuoma.Tam, kad įmonė būtų konkurencinga, būtinos nuolatinės investicijos. Šiemet jau investuota 2,4 mln. Lt.Daugiausia investicijų pareikalavo ratų gamybos linijos atnaujinimas. Vien buitinėms patalpoms suremontuoti skirta 0,5 mln. Lt, nes, anotįmonės vadovo, žmogus gali dirbti produktyviai tik tuomet, kai gerai jaučiasi.„Jei kasmet neinvestuosi, prarasi konkurencingumą. O tai būtų nedovanotina. Lietuvoje lieka 5% mūsųprodukcijos, tačiau tyrimas rodo, kad net 30% apklausos dalyvių mūsų prekės ženklą tapatina su dviračiu. Šis rezultatas geras ir privalome jį išlaikyti“, - teigia p. Zwickas.

„Verslo žinios“

Dirkas Zwickas, UAB Baltik vairas valdybos pirmininkas ir direktorius: „Ateistis prikaluso elektriniams dviračiams“.

UAB Baltik vairas: geriau mažiau, bet brangiau

Šiaulių UAB Baltik vairas, nematydama galimybių pigiausių prekių segmente kautis su Azijos gamintojais, šiemet atsisakė vaikiškų dviračių gamybos. Bendrovė nusprendė gaminti aukštesnės kokybės dviračius, kurie beveik visi parduodami Vakarų Europoje.

Per pirmąjį šių metų pusmetį pardavėme beveik 235.000 dviračių. Tai mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, tačiau pajamos iš pardavimų - didesnės“, - nurodo Petras Alekna, UAB „Baltik vairas“ Ekonomikos skyriaus vadovas.

Vokietijos „Schminkewerke GmbH“ įmonių grupei priklausantis UAB Baltik vairas pradėjo specializuotis gaminti aukštesnio lygio dviračius, grupės įmonei Vokietijoje visiškai perėjus prie elektrinių dviračių gamybos, o įprastinių dviračių gamybą, kurios ji atsisakė, sukoncentravus Šiauliuose.

„Šis sprendimas „Baltic vairui“ buvo palankus. Primityvesnius, neturinčius pavarų, vaikiškus dviračius iš rinkos stumia pigi produkcija iš Azijos, o su ja nepakonkuruosi - juk vaikams nedaug kas perka ilgaamžius dviračius ir kokybė čia nėra svarbi. Vietoje to išplėtėme aukštesnio lygio dviračių gamybą, o jų pardavimo kaina mažiausiai dešimtadaliu didesnė“, - aiškina įmonės Ekonomikos skyriaus vadovas.

Pirmąjį pusmetį „Baltic vairas“ pardavė 119 mln. Lt vertės produkcijos. Anot p. Aleknos, tai „neblogas rezultatas“. Tačiau šiemet daug didesnių pardavimų nei praėjusiais metais bendrovė nesitiki - atsigavimas rinkoje dar trapus. Pernai Šiaulių įmonės pardavimai siekė per 153 mln. Lt, o tai daugiau nei 12 mln. Lt viršija nei 2009 m. pardavimus.

Kryptis - Vakarai

„Į ateitį žiūrime optimistiškai, nes matome, kad gerų ir ilgaamžių dviračių paklausa auga. Tačiau rinka dar nėra tokia gyva, kokia būdavo ankstesniais metais, net Vakaruose. O Lietuvoje ji išvis vangi, džiaugiamės, kad pardavimai čia bent nemažėja“, - pardavimų ypatumus nurodo p. Alekna.

Pagrindinė „Baltic vairo“ rinka išlieka Vakarų Europos šalys - ten iškeliauja daugiau nei 95% bendrovės pagamintos produkcijos. Pagrindinės eksporto rinkos - Vokietija, Skandinavijos šalys, Nyderlandų, Belgija, Šveicarija, kur aktyviai dirba tam pačiam koncernui priklausantis prekybos padalinys, bendradarbiaujantis su šių šalių didmeninės prekybos kompanijomis. Iš Rusijos rinkos „Baltic vairas“ šiemet beveik pasitraukė, nes ji pasirodė esanti mažiau stabili nei Europos šalių.
Anot p. Aleknos, įmonė kiekvieną sezoną gamina 2.000 skirtingų dviračių modelių, daugiausia su ir Lietuvoje neblogai žinomu „Panther“ prekės ženklu. Modelių įvairovę kasmet padiktuoja didmenininkų pageidavimai, o užsakymai formuojami nuo rugsėjo, kai dviračių gamintojai pradeda naująjį gamybos sezoną.

„Kiekvieną sezoną dviračiai atnaujinami - jie ne tik kitaip nudažomi, bet keičiamas jų dizainas, konstrukciniai ypatumai, naudojamos kitokios dalys. Kiekvienas stambus didmenininkas Vakaruose nurodo, ko kitą sezoną jis norėtų, o pagal šiuos pageidavimus kuriami dviračių modeliai“, - pasakoja p. Alekna. Tokio paties dviračio modelio dvejus metus įmonė negamina.

Į gamybos įrangos atnaujinimą kasmet maždaug po 2 mln. Lt investuojantis „Baltic vairas“ svarsto ateityje Šiauliuose vėl pradėti gaminti dviračių aliuminio rėmus.

„Mūsų dviračiai taptų europietiškesni. Buvo metas, kai rėmų gamybos teko atsisakyti, nes juos pagaminti iš europietiškų medžiagų pasidarė brangiau nei pirkti atgabentus iš Azijos. Tačiau Azijoje brangstant darbo jėgai jų gamintojai kelia kainas, todėl matome, kad labiau apsimokėtų rėmus gaminti vietoje“, - tokio žingsnio logiką aiškina p. Alekna.

Eglė Markevičienė, "Verslo žinios"

Naują maršrutą bandė bendrovės „Baltik vairas“ dviračiu

Į dvi dienas trukusį dviračių žygį „Malūnų keliu“ pakvietė Radviliškio rajono jaunimo klubas „MIX“ ir Radviliškio miesto kultūros centras. Žygyje galėjo dalyvauti visi norintys ir ištvermės turintys radviliškiečiai. Jauniausiam žygio dalyviui buvo vos 10 metų, o vyriausiajam - 58.

Praėjusiais metais Radviliškio rajono jaunimo klubui MIX ir Radviliškio miesto kultūros centrui apkeliavus 9 rajono malūnus, sudarius maršruto žemėlapį, išklausius pasakojimus apie dar stovinčius unikalius kultūros paveldo objektus, kilo didelis susidomėjimas šiuo maršrutu. Ekspedicijos metu nufotografuoti, aprašyti unikalūs kultūros paveldo objektai buvo įtraukti į maršrutą „Malūnų keliu“.

„Manau, kad projektas „Malūnų kelias“ padės  Radviliškio rajono  gyventojams atrasti sveiką gyvenseną ir  įdomia forma susipažinti su turiningo laisvalaikio leidimo būdais. Tikiuosi, kad šio žygio dalyviai daugiau sužinos apie krašto istoriją, kultūrą, įsisąmonins fizinio aktyvumo, kultūringo, turiningo laisvalaikio leidimo naudą žmogaus organizmui. Norisi, kad šis projektas  būtų prieinamas įvairaus amžiaus ir socialinių grupių žmonėms“, - žygeivių palydėtuvėse sakė Radviliškio kultūros centro direktorius Romualdas Juzukonis, po iškilmių pats sėdęs ant dviračio.

Šį jo norą išgirdo UAB „Baltik vairas“ direktorius Dirk Zwick - jo vadovaujama įmonė entuziastams padovanojo vieną dviratį „Panther“. Direktoriaus teigimu, norėtųsi, kad keliauti galimybę turėtų ir socialiai remtini, neišgalintys nusipirkti dviračio. „Jei ši graži radviliškiečių iniciatyva bus tęsiama kasmet, „Baltik vairas“ įsipareigoja kasmet padovanoti po dviratį, kad kuo daugiau žmonių galėtų dalyvauti tokioje veikloje“, - sakė D. Zwick.

Žygis dviračiais, aplankant senuosius Radviliškio rajono malūnus, įtraukiant įvairaus amžiaus ir socialinių grupių atstovus, turėtų tapti tinkama skatinamąja sveikos gyvensenos, aktyvaus laisvalaikio praleidimo priemone, kuri be fizinės sveikatos gerinimo praplečia dalyvių dvasinį ir kultūrinį akiratį.

Dviejų dienų žygis dviračiais, sustojant nakvynei, Baisogalos gimnazijoje, išklausant pasakojimų apie vietoves, malūnus, kuriomis keliavo dviratininkai, šiltus sutikimus paliko neišdildoma įspūdį žygio dalyviams. Žygio dalyviai per dvi dienas nuvažiavo virš 130 km, ištvėrė lietų, saulę, priešpriešinį vėją, „linksmuosius“ Šiaulėnų kalnelius ir  žvyrkelį.

Su „Baltik vairas“ dviračiais sieks Lietuvos rekordo

Š.m. birželio mėn. 17-19 dienomis vyks žygis „Lietuviškais dviračiais aplink Lietuvą per 72 val. “ Žygio sumanytojų dviratininkų Remigijaus Balandžio ir Mariaus Puluikio tikslas - pagerinti Lietuvos rekordą ir apvažiuoti aplink Lietuvą dviračiais per 72 valandas. Dviračiais per tris paras numatoma nuvažiuoti 1226 km. Žygio rekordą registruos agentūra „Factum“.

Šiuo žygiu primenama, kad važiuoti dviračiu - ekologiškas, ekonomiškas ir sveikatą stiprinantis užsiėmimas. Dviratininkai važiuos UAB „Baltik vairas“ pagamintais dviračiais, taip propaguodami Lietuvos gamintojų produkciją ir prisidėdama prie idėjos „Pirk prekę lietuvišką“.

Birželio mėn. 17 d., penktadienį, 8 val. Klaipėdos Atgimimo aikštėje prie „Amberton“ viešbučio bus duotas startas žygio pradžiai. Planuojamas žygio finišas - birželio mėn. 20 d. 8 val. Atsižvelgę į prognozuojamą vėjo kryptį , dviratininkai žygį pradės nuo Lietuvos šiaurės, t. y. judės link Palangos.

Pirmąją parą planuojama nuvykti iki 500 km, antrą ir trečią paras - iki 360 km. Žygio metu bus trumpai stojama 10-15 min. poilsiui ir pavalgyti. Pagal rekordų registravimo reikalavimus bus stojama numatytuose punktuose registruotis: dienos metu -  pašto skyriuose, o naktimis - degalinėse. Iš viso yra numatyta sustoti 39 punktuose įvairiuose Lietuvos miestuose ir gyvenvietėse. Dviratininkus lydintis fotografas keliautojus įamžins prie kelio ženklų, žyminčių gyvenvietę. Juos taip pat lydės ekipažas su daiktais, maistu ir atsarginiais dviračiais. Kartu vyks medicinos darbuotojas, mechanikas bei projektą koordinuojantys asmenys.

Lietuvos gyventojai kviečiami prisijungti su dviračiais ir palaikyti rekordo siekiančius dviratininkus bei šią idėją. Daugiau informacijos apie vykdomą projektą yra internetiniame puslapyje http://www.2ratais-aplink.lt, socialiniame puslapyje Facebook „Ar įmanoma apvažiuoti dviračiu Lietuvą per 72 valandas?“.

Šio projekto vykdytojas, koordinatorius ir pagrindinis rėmėjas - VŠĮ „Išeivijos idėjų centras“.

          VšĮ „Išeivijos idėjų centras“ kartu su partneriais iš Kembridžo (D. Britanija) ARULS („Anglia Ruskin University Lithuania Society“) inicijavo ne vieną projektą, kurio dalyviai dviračiais nuvažiavo tūkstančius kilometrų. 2009 m. Manvydas Džiaugys (ARULS bendruomenės pirmininkas) kartu su Mariumi Puluikiu Lietuvos tūkstantmečio proga dalyvavo projekte „Grįžtam 2009“ ir iš Londono į Vilnių 2500 km važiavo dviračiais. Šį sumanymą 2010 metais pratęsė projektas „Aš + Tu = KmLT”: Marius Puluikis su Remigijumi Balandžiu dviračiais įveikė 8000 km, pervažiavę 12 Europos valsybių ir aplankę šiauriausią Europos tašką Nordkapą (norv. Nordkapp).

Remigijus Balandis (dešinėje) ir Marius Puluikis per tris paras ketina įveikti daugiau nei 1200 km ir apvažiuoti visą Lietuvą.

Žurnalo "Radtouren" išvada: "rekomenduojama pirkti" TL-777 Dominance

Žurnalo „Radtouren“(Žygiai dviračiais) redakcija savo paskutiniame numeryje atliko nuodugnų kelioninių dviračių, kainuojančių nuo 750 EUR iki 1000 EUR tyrimą. Mūsų dviratis TL-777 Dominance 27 pavarų su išorine grandinine perjungimo sistema Shimano Deore gerokai aplenkė ir iškovojo geidžiamą apdovanojimą - ženklą „Rekomenduojama pirkti“.

Apie šį dviratį, kurio apšvietimo sistema, pasak bandytojų, yra geresnė už kai kurių brangiausių dviračių, redakcija paskelbė tokią išvadą: „Panther TL-777 Dominance paperka optimaliu komfortu, gana aukštos kokybės komplektacija ir protingai parinktomis smulkmenomis. Tai geras universalus dviratis mėgstantiems taupyti“.

Panther Pedelec laimėjo "PLIUS X" apdovanojimą

Turime puikią progą švęsti - už aukštą kokybę ir dizainą mūsų Pedelec TE-777 gavo apdovanojimą Plux X Award !

Be to fitneso prietaisų grupėje elektrinis dviratis su el. pavarų sistema Panterra ED3 buvo apdovanotas ženklu „Geriausias 2011 metų gaminys“. Apdovanojimai Plux X Award yra vienas didžiausių konkursų technologijų, sporto ir sveikos gyvensenos srityje. Be kita ko Pedelec su integruotu akumuliatoriumi įtikino apdovanojimų komisiją savos konstrukcijos el. pavarų sistemos , aukštos kokybės „ Made in Germany“ bei įdomaus dizaino mišiniu.
Mes džiaugiamės apdovanojimu, todėl ant savo Pedelec‘ų klijuosime specialias etiketes - sėkmingam jų pardavimui dabar jau nebeturėtų būti jokių kliūčių!

Žygis aplink Lietuva dviračiais per 72 valandas

Du klaipėdiečiai Remigijus Balandis ir Marius Puluikis nutarė siekti rekordo apvažiuodami Lietuvą per 72 valandas. UAB Baltik vairas nusprendė paremti šiuos entuziastus ir skyrė du sportinio tipo dviračius PANTHER RACE. Kaip rašo "Šiaulių kraštas": "Pagal sudarytą maršrutą birželio 17 dienos ankstų rytą jie pajudės iš Klaipėdos per pasienio miestelius." O "Lietuvos rytas" rašo, kad klaipėdiečiai numins 1220 kilometrų per 72 valandas. Daugiau sužinoti galite paspaudę šias nuorodas:

Į "Lietuvos ryto" puslapį: http://www.lrytas.lt/?data=20110514&id=kzn14lie110514&view=2

Į "Šiaulių krašto" puslapį: http://www.skrastas.lt/?rub=1065924811&data=2011-05-14&id=1305296935

Taip pat galite aplankyti Mariaus Puluikio ir Remigijaus Balandžio internetinį puslapį, kuriame galėsite sekti jų kelionę dviračiais aplink Lietuvą: http://www.2ratais-aplink.lt/

BALTIK VAIRAS IEŠKO DETALIŲ DVIRAČIAMS GAMINTOJŲ

UAB BALTIK VAIRAS, viena stabiliausiai Šiauliuose dirbančių įmonių, ieško gamybos partnerių, galinčių gaminti ir įmonei tiekti dviračių detales.

Esame didelę patirtį dviračių gamyboje turinti įmonė ir savo produkciją siunčia į beveik dvidešimt Europos šalių. Detales dviračiams gabenamės irgi iš daugybės šalių. Esame įsitikinę, jog kai kurias dviračių detales, kurias dabar importuojame iš užsienio, kokybiškai galėtų pagaminti ir Lietuvos gamintojai. Mums itin svarbus verslo įmonių patikimumas, atsakingas  požiūris į prisiimtus įsipareigojimus, lankstumas bei konkurencingos kainos.

Jeigu Jus turite tinkamą įrangą, esate nusiteikę plėsti savo verslą ir investuoti,  jeigu Jus domina verslas-verslui idėja, kviečiame bendradarbiauti.

Garantuoti užsakymai, galimybė prisidėti prie kokybiško produkto gamybos, patikima partnerystė - visa tai tiems, kurie ieško galimybių plėsti ar pradėti savo verslą.

Savo atsiliepimus ir pasiūlymus siųskite el. p.: info@baltikvairas.lt

Lauksime Jūsų prisistatymo ir konkrečių pasiūlymų dėl galimybės bendradarbiauti.

Pasieniečiai važinės naujais ir pagamintais UAB Baltik vairas dviračiais

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rengė projektą „Dviračių įsigyjimui“, finansuojamą Išorės sienos fondo 2008 m. metinės programos lėšomis. Viešųjų pirkimų konkursą dviračiams tiekti laimėjo UAB Baltik vairas, kuris pagal numatytas sąlygas  2010 m. birželio 30 d. peteikė visus 100 dviračių, kuriais dabar galės naudotis ir juos eksploatuoti Lietuvos pasieniečiai.

Visa projekto ir Europos sąjungos paramos suma 103900,00 Lt (su PVM).

Susijusios su projektu nuorodos:

-   Europos Komisijos interneto svetainė (www.europa.eu.int);

-   mokėjimo institucijos interneto svetainė (www.finmin.lt);

-   atsakingosios institucijos interneto svetainė (www.vrm.lt);

-   įgyvendinančios institucijos interneto svetainė (www.cpva.lt).

The Big Kick turas

UAB Baltik Vaire bus renkami AKT-BIG KICK dviračiai, kurie dalyvaus reklaminiame paramos ture į Johannesburg‘ą (didžiausias Pietų Afrikos  miestas, kuriame prasidės pasaulio futbolo čempionatas).

Turas vadinasi THE BIG KICK TO JOHANNESBURG.

Baltik Vairo dviračiai nuvažiuos apie 1.200 km atstumą nuo Vokietijos Kelno (Cologne) iki Genujos (Genoa) Italijoje. Po to turas tęsis automobiliais.

Plačiau apie šią akciją pasiskaityti bei turą stebėti galima internetiniame puslapyje www.the-big-kick.de.

Naujienas apie dviračių gamybą galite paskaityti paspaudę nuorodą:

http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/dviraciu-gamintojai-darbo-stoka-nesiskundzia.d?id=30186389

arba

http://www.lrt.lt/news.php?strid=31489&id=5433725

2009-05-13
“Baltik vairas” krepšinio komanda Šiaulių krepšinio lygoje 2008/2009 sezone iškovojo 4-tą vietą.

Baltik vairas pagamino 5 000 000 dviratį

Šių metų rugpjūčio 19 d. nuo konvejerio nuriedėjo 5 000 000 UAB Baltik vairas pagamintas dviratis. Specialaus dizaino dviratis kurį laiką bus eksponuojamas gamykloje, o vėliau jį ketinama panaudoti labdaros tikslais.

„Įmonės nauji finansiniai metai prasideda rugsėjį, tad jau dabar galime paskaičiuoti, kad 2011 metais pagaminome apie 20 000 dviračių mažiau, nei 2010-aisiais, tačiau apyvarta per 2011-ųjų sezoną penkiais milijonais didesnė, - skaičiuoja Dirkas Cvikas (Dirk Zwick), UAB Baltik vairas direktorius ir valdybos pirmininkas. - Taip yra todėl, kad gaminame mažiau ekonominės klasės ir daugiau brangesnių dviračių. Pagal finansinius rodiklius akivaizdu, kad tokia strategija pasiteisino“.

Ties miesto ir kelioninių dviračių gamyba susikoncentravusi įmonė nebegamina vaikiškų vežimėlių, paspirtukų, vaikiškų dviračių, o nuo Naujųjų metų ketina pradėti elektrinių dviračių gamybą. Planuojama, kad Šiaulių įmonė per metus pagamins apie 30.000 tokių dviračių, tai sudarys 8% visos Baltik vairas produkcijos.

Šiemet įmonė švenčia dar vieną sukaktį - 60 metų, kai buvo pagamintas pirmasis dviratis. Savo gyvavimą 1948 metais pradėjusi valstybinė Šiaulių dviračių gamykla pirmuosius dviračius („Ereliukus“, skirtus paaugliams) pagamino 1951-aisiais. „Ereliukus“, „Kregždutes“, „Rambynus“ gamykla gamino visai TSRS. Nuo įsikūrimo iki gamyklos privatizavimo 1993-aisiais buvo pagaminta per 12 mln. dviračių.

„Vairo“ gaminiai buvo pirmoji Šiaulių eksportuojama pramoninė produkcija. Dviračiai buvo eksportuojami į Vokietiją, Meksiką, Suomiją, Rumuniją, Graikiją, Indiją, Egiptą, Belgiją, Vengriją, Turkiją.

Vėliau sąrašas pailgėjo iki daugiau nei 70 šalių.

 - 1999 m.  pagaminta 1 000 000 dviračių nuo Baltik vairo įsikūrimo.

 - 2003 m. pagaminta 2 000 000 dviračių nuo Baltik vairo įsikūrimo.

 - 2005 m. spalio 14 d. pagamintas 3 000 000 dviratis nuo Baltik vairo įsikūrimo. Šis dviratis padovanotas Šiaulių dviračių muziejui.

 - 2007 m. gegužės mėnesį pagamintas 4 000 000 dviratis nuo Baltik

vairo įsikūrimo.
 - 2011 m. rugpjūčio19 d. pagamintas 5 000 000 dviratis nuo Baltik vairo įsikūrimo.

Juostelė perkirpta. Pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas, Baltik vairas direktorius Dirk Zwick, Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas, vicemerė Danguolė Martinkienė.

5000000 Baltik vairo dviratį išbandė Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas.

 Artūro Staponkaus nuotr.